Dažnai užduodami klausimai

Ką verta žinoti apie kolektyvinę sprendybą?

Trumpi atsakymai apie kolektyvinį intelektą, dalyvių grupes, klasterius, „Omnicracy“ platformą, anonimiškumą, mokymus ir kainodarą.

Kas yra kolektyvinis intelektas?

Kolektyvinis intelektas atsiranda tada, kai pakankamai didelė žmonių grupė veikia vienoje interaktyvioje informacinėje erdvėje, savarankiškai teikia ir vertina sprendimus, o jų indėliai tampa vienas kito mąstymo kontekstu. Tikslas – ne vien surinkti nuomones, bet struktūruoti bendrą sprendimų erdvę.

Kuo kolektyvinis intelektas skiriasi nuo minčių lietaus (angl. Brainstorming)?

Minčių lietuje daugiausia generuojamos idėjos. Kolektyvinės sprendybos procese jos taip pat sistemingai vertinamos, lyginamos ir prioritetizuojamos visos dalyvių grupės. Idėjų generavimas yra tik viena kolektyvinio intelekto proceso dalis.

Kuo tai skiriasi nuo apklausos ar balsavimo?

Apklausa surenka individualias nuomones, o balsavimas dažniausiai parodo pasirinkimų pasiskirstymą. Kolektyvinio intelekto aplinkoje dalyviai sąveikauja su kitų pateiktais sprendimais, todėl analizuojamas ne tik pritarimas, bet ir vertinimų struktūra, vieningumas bei skirtingos perspektyvos.

Ar kolektyvinė sprendyba nėra groupthink?

Ne. Platformos logika sukurta priešingai: dalyviai savarankiškai siūlo ir vertina alternatyvas, o anoniminė autorystė mažina pareigų, autoriteto ir konformizmo įtaką. Vertinama idėja ir jos indėlis, o ne autoriaus statusas.

Kiek žmonių reikia, kad metodas veiktų?

Praktinis minimumas – 8 dalyviai, tačiau tokio dydžio grupėje rezultato kokybė nėra garantuojama. Geriausiai metodas veikia su 15–20 ar daugiau dalyvių, ypač kai jų patirtys ir kompetencijos papildo viena kitą.

Ar visi dalyviai turi būti vienos organizacijos darbuotojai?

Ne. Jei organizacijos ar bendruomenės vidinių kompetencijų konkrečiai problemai nepakanka, į tą pačią sprendybos erdvę galima kviesti kompetentingus žmones iš išorės – taikyti kompetencijų laukosamdą.

Kas yra klasteris?

Klasteris – vienos srities dalyvių grupė. Tas pats klasteris gali būti pakartotinai naudojamas naujiems tos srities klausimams spręsti, jame kuriant neribotą skaičių atskirų minčių lietaus ar sprendybos projektų.

Kas yra projektas?

Projektas – konkreti klasteriui pateikta problema, klausimas ar sprendybos užduotis. Viename klasteryje gali būti vykdoma daug skirtingų projektų.

Kur vyksta kolektyvinė sprendyba?

Projektai vykdomi specializuotoje „Omnicracy“ kolektyvinio intelekto platformoje. Ji leidžia dalyviams anonimiškai teikti ir vertinti sprendimus, o organizacijai – matyti ne tik reitingą, bet ir vieningumą, skirtingas perspektyvas bei galimas poliarizacijas. Išsamiau apie technologinį pagrindą rasite puslapyje „Platforma“.

Ar dalyviai mato, kas pateikė konkrečią idėją?

Ne. Naudojama anoniminė autorystė: idėja atskiriama nuo ją pateikusio žmogaus vardo, pareigų ir autoriteto. Tai mažina statuso ir socialinio spaudimo įtaką vertinimui.

Jei autorystė anoniminė, kaip išlaikoma atsakomybė?

Anonimiškumas yra apskaitomas. Platforma išlaiko ryšį tarp dalyvio ir jo veiksmų, todėl galima apskaityti indėlį ir jo reikšmę. Anonimiškumas pašalina statuso įtaką, bet ne atsakomybę už indėlį.

Ar dirbtinis intelektas gali pakeisti kolektyvinį intelektą?

Dirbtinis intelektas gali padėti analizuoti informaciją, generuoti alternatyvas ir išplėsti analizę, tačiau socialiai reikšmingų pasirinkimų vertė atsiranda žmonių sąveikoje. Todėl DI ir kolektyvinį intelektą verta laikyti papildančiais, o ne vienas kitą pakeičiančiais mechanizmais.

Kokie mokymai įtraukti į pradinį organizacijos paketą?

Į 2 800 € pradinį organizacijos paketą įtraukti 1,5 valandos mokymai dirbti su platforma. Jie skirti konkrečios organizacijos komandai ir orientuoti tik į praktinį darbą su platforma. Kolektyvinio intelekto teorinis pagrindimas ir platesnis jo taikymo organizacijoje nagrinėjimas į šiuos mokymus neįeina.

Kas yra atviri praktiniai mokymai?

Tai atskiras 6 akademinių valandų renginys „Kolektyvinio intelekto sprendyba organizacijoje“, kuriame gali dalyvauti skirtingų organizacijų atstovai ir individualūs dalyviai, neįsigydami organizacijos paketo. Mokymuose paaiškinamas kolektyvinio intelekto teorinis pagrindas, praktiškai atliekamas kolektyvinės sprendybos procesas, mokomasi diagnozuoti problemą, formuluoti sprendybos užduotį ir numatyti metodo pritaikymą savo organizacijoje. Dalyvio mokestis mokamas atskirai.

Kuo atviri praktiniai mokymai skiriasi nuo mokymų, įtrauktų į organizacijos paketą?

Esminis skirtumas – paskirtis ir apimtis. Atviri mokymai trunka 6 akademines valandas ir apima teorinį pagrindimą bei platesnį praktinį kolektyvinės sprendybos taikymą. Į organizacijos paketą įtraukti 1,5 valandos mokymai skirti tik darbui su platforma. Pats 2 800 € paketas, be šių mokymų, apima vieną klasterį ir 7 kolektyvinio intelekto projektus.

Kiek kainuoja pradėti?

Minimalus pradinis paketas kainuoja 2 800 €. Į jį įeina vienas klasteris, 7 kolektyvinio intelekto projektai ir 1,5 valandos mokymai darbui su platforma.

Kas vyksta po pradinio paketo?

Apmokius organizacijos darbuotojus administruoti kolektyvinio intelekto platformą, galima įsigyti papildomus klasterius atskiroms veiklos sritims. Vieno papildomo klasterio kaina – 1 200 €, o jame galima kurti neribotą skaičių projektų.

Kokioms organizacijoms metodas tinkamas?

Metodas gali būti taikomas verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, vietos bei tinklaveikos bendruomenėms – visur, kur konkrečioje temoje galima sutelkti pakankamai kompetentingų dalyvių ir reikia struktūruotai spręsti sudėtingą problemą.

Kada kolektyvinio intelekto metodas netinka?

Jei konkrečioje probleminėje temoje nepavyksta sutelkti bent 8 tinkamų dalyvių ir trūkstamų kompetencijų negalima papildyti iš išorės, kolektyvinio intelekto procesas neturi pakankamos dalyvių bazės. Tokiu atveju verta rinktis kitą sprendybos formą.

Neradote atsakymo?

Aprašykite savo situaciją – pirmiausia išsiaiškinsime problemą, o tada įvertinsime, kokia sprendybos forma tinkamiausia.

Aptarti problemą →